Nepamirštami žodžiai – net jei jų nebuvo
Sveiki,
Prasidėjus vasaros vestuvių ir švenčių sezonui vis dažniau prisimenu vieną situaciją: vestuvės, šventė įsibėgėja, prie jaunųjų prieina svečiai, bet... tylu 🤫. Vienas po kito pasako:
„Visi jau visko prilinkėjo, tai ką aš čia kartosiuos.“ 💬
Ir galiausiai – beveik niekas nieko ir nepasako. ❌
Bet žinot, kas būna vėliau?
Kai sėdi pora ant sofos žiūrėdama savo vestuvių filmą po metų, penkerių ar dešimties...
Kai šventės emocijos jau nusėdusios, o prisiminimai blunka...
Tie ištarti žodžiai tampa tarsi laiko kapsulės ⏳. Iš jų vėl užgimsta jausmas, tas dienos pulsas ir labai dažnai – švelni šypsena ar ašara.
Taip, per jaudulį dažnai neprisiminsi, ką išgirdai.
Bet būtent video leidžia prisiminti visą tą jausmą ir ryšį. 🎞️
Kad išgirstum balsus tų, kurie tą dieną buvo šalia. Kartais tai senelis, kurio jau nebėra. Kartais tai draugas, kuris ištarė tiek nedaug, bet taip taikliai.
Jų balsai, emocijos, žodžiai — lieka net ir tada, kai praeina metai.
Ir kai širdis pavargsta nuo didelio pasaulio triukšmo 🔊, būtent šitie žodžiai iš praeities gali ją švelniai paglostyti. 💖
Man pačiai fainiausia – kai kažkas pasako trumpą kalbą. ✨
Ne kažką išmokto ar „teisingo“, o tokio, kas ateina iš vidaus: prisiminimas, juokinga istorija, palinkėjimas, kuris tinka būtent šiai porai.
Toks, kurio paprašęs vėliau – jau nebeatkartosi. Arba pagauni tą jausmą, arba ne.
Todėl jei artimiausiu metu dalyvausit vestuvėse – pasakyk tų keletą sakinių. Jie nereikalauja drąsos miniai. 🌟
Kartais užtenka to sakinio, kai sėdi šalia, kai laikai taurę 🥂, kai žiūri į akis. Nebūtina kalbėti tobulai. Nereikia poezijos ar iškalbos – užtenka nuoširdaus prisiminimo ar palinkėjimo, kuris susijęs su jais.
Nes kartais reikia tik vieno sakinio, kad jis širdyje liktų amžiams. ❤️
Ir jeigu patys ruošiatės vestuvėms – padrąsinkite savo artimuosius. Leiskit jiems žinoti, kad jums tai svarbu. Nereikia ilgų kalbų – tik širdies.
O man, kaip dokumentalistei, didžiausia dovana būna užfiksuoti ne tik gražius vaizdus, bet ir tai, kas liktų net jei visos nuotraukos pasimestų:
Žmonių balsai 🎤
Emocijos 😌
Žodžiai ✨
Ir žinot… 😌
Aš pati tai patyriau.
Mes su mano geriausia drauge visada turėjom svajonę – viena kitai pasakyti kalbą per vestuves. 💖
Ji šią svajonę išpildė pirmoji – savo kalbą pasakė per mūsų vestuves.
Vėliau ir aš jai kalbėjau, bet gaila – to įrašo neturiu. 🎥❌ Tačiau turi ji ir tai yra svarbiausia!
Kalbų sakyti tikrai nebūtina, bet mes tai padarėme.
Ir svarbiausia – liko jausmas, kurio nepamiršiu niekada.
Šiandien noriu pasidalinti trumpa ištrauka iš jos kalbos. Tai viena jautriausių akimirkų mano gyvenime. Nešiosiuosi ją visada. 💞
Ir štai kodėl man taip rūpi žodžiai vestuvių filmuose.
Taip dažnai girdžiu: „Ai, visi jau visko palinkėjo…“ – ir niekas nieko nebesako. 🤷♀️
Bet juk tie žodžiai – net jei trumpi, net jei kiek nedrąsūs – lieka.
Jie įrašo emociją, ryšį, žmogų.
Kai po metų, penkerių ar dešimties pora žiūri savo vestuvių filmą, tai – nebe tik graži šventė. Tai balsai, kurie vėl prabyla. 🔊 Jausmas, kuris vėl atgyja.
Galvojant apie jūsų vestuvių video 🎥
Jeigu šiuo metu planuojat vestuves ir ieškot, kas galėtų užfiksuoti ne tik vaizdą, bet ir jausmą, – drąsiai parašykit man. 📩
Man svarbiausia – ne kadrų kiekis, o jų tikrumas. Kurti tai, ką bus verta rodyti po dešimtmečio, ne tik dėl grožio, bet ir dėl prisiminimų turinio ir dėl to, kad žiūrėdami jaustumėte tą patį, ką ir tą dieną. 💖
Kartais vienas nuoširdus sakinys reiškia daugiau nei tobulai paruošta kalba. Drąsos pasakyti – ir drąsos išgirsti. 💬✨
Iki kitų kartų!
Tikiu, kad ši vasara atneš daug šiltų žodžių. Ir jei jų dar neištarėt – gal dabar kaip tik geras metas sugalvoti ir užsirašyti vieną sakinį, kurį kada nors pasakysit mylimam žmogui. Nes net tas vienas sakinys gali būti nepamirštamas. 💭
Nors ištikrųjų kam laukt vestuvių ar švenčių, pasakykit, kad mylit DABAR. ❤️
Su šiluma,
Laura Greičiuvienė 🌿